HACK Digital Sea‘21

Liepos 2-4, 2021 m.

Tarptautinis nuotolinis trijų Baltijos valstybių organizuojamas hakatonas, skirtas skaitmeninių ir inovatyvių sprendimų, galinčių paskatinti žaliųjų uostų plėtrą, sumažinti taršą bei laivybos poveikį, išlaikyti natūralią bioįvairovę, stiprinti maisto vertės grandines, skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, efektyviau išnaudoti logistikos galimybes, aktyviau įtraukti visuomenę į šiuos procesus, paieškoms.

team meeting

Hakatonas, palaikomas visų Baltijos valstybių Aplinkos ministerijų!

Hakatono atidarymo metu sveikinimo žodį tarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos aplinkos ministrai

Simonas Gentvilas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras
Artūrs Toms Plešs
Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras
Tõnis Mölder
Estijos Respublikos aplinkos ministras

Kodėl verta dalyvauti?

person graphic
reporting

Vertingi prizai

Priziniam fonde 12 000 eurų. Galimybė laimėti papildomus įmonių įsteigus prizus.

Matomumas

Informacija apie hakatoną pasieks ne mažiau nei 1 mln. žmonių.

Verslo įtrauka

Galimybė parduoti savo sukurtą idėją verslo įmonei.

Išskirtinė galimybė

Geriausios komandos pristatys sprendimus tarptautinės konferencijos „Skaitmeninė jūra 2021” metu.

IŠŠŪKIAI

Jūra yra svarbi mūsų maisto sistemos dalis, tačiau šiuo metu dėl mažo Baltijos jūros ištyrimo lygio yra susiduriama su daugybe iššūkių tokių kaip netinkamas žuvų maitinimasis, migracija, ligų nustatymas, skaitmeninis jūros gėrybių atsekamumas ar nesugebėjimas efektyviai panaudoti žuvų maisto atliekas. Nesaikinga žvejyba, dugninio tralo naudojimas ir žuvininkystės ūkiai yra padarę didžiulę žalą Baltijos jūros ekosistemai.

Be to, jūros klimatas turi neišnaudoto potencialo – pavyzdžiui, iš makrodumblių pagaminta biomasė gali būti naudojama kaip maistas ir kiti naudingi vartojimui produktai, tačiau Baltijos jūroje makrodumblių auginimas ir derliaus gavimas vis dar yra kūdikystės stadijoje.

Šiame hakatone ieškosime tvarių žvejybos, inovatyvių maisto ir pažangių technologinių sprendimų, įgalinančių nepanaudotą jūros potencialą, didinančių bioįvairovę bei sprendžiančių esančius ekosistemos iššūkius.

Mikro ir makro dumblių naudojimas maistui ir pašarams
Alternatyvūs baltymai
Žuvų ligos ir maistas
Žuvys, nevartojančios ibuprofeno
Tinkluose ruoniams ir paukščiams – ne vieta
Žuvų ūkių problematika
Apsauga nuo invazinių rūšių
Nerštinės migracijos stebėsenos sistema
Mėlynoji bioekonomika

Baltijos jūra yra ketvirta pagal užterštumą pasaulyje. Ji yra stipriai paveikta cheminių medžiagų ir eutrofikacijos, vienu metu joje plaukioja net 2 000 laivų, o uostamiesčių gyventojai kenčia dėl sveikatai pavojingos taršos. Be to, dėl sudėtingų Baltijos jūros klimatinių sąlygų ji yra mažai ištirta.

Skaitmeniniai sprendimai, įgalinantys žaliųjų uostų plėtrą, duomenų Baltijos jūroje rinkimą, rizikos šaltinių nustatymą, taršos ar laivybos poveikio mažinimą ir inovatyvi edukacinė prieiga galėtų būti spartus žingsnis link tvaresnės Baltijos jūros ekosistemos kūrimo. Tokių sprendimų mes iš ieškome!

Šiukšlių, patenkančių į jūrą per upes, stebėjimo sprendimai
Eutrofikacijos mažinimas Baltijos jūroje
Šiukšlių ir žalingos augmenijos surinkimas iš paplūdimių
Tvaraus pakavimo sprendimai
Šiukšlių surinkimo iš upių automatizavimas
Lietaus vandens filtravimas
Paskandintas cheminis ginklas – laukti ar veikti?
Druskingo vandens sklaidos fiksavimas
Vandens užterštumo stebėjimas esamuoju laiku
Efektyvus vandens telkinio dugno valymas ir taršos surinkimas
Vartotojų edukacija
Sprendimai cheminės ir naftos taršai aptikti

Laivyba yra ypatingai svarbi pasaulio logistikos infrastruktūros dalis, kuri yra glaudžiai susijusi su kitų rūšių transportu, (ypatingai geležinkeliais). Be to, Baltijos jūra yra tankiausiai plaukiojama jūra pasaulyje. Tikslūs logistiniai sprendimai leidžia prekėms keliauti greičiau, maisto produktams išlikti šviežiems bei taupyti kuro resursus. Kiekviena efektyviai nepanaudota logistinė galimybė veikia aplinkos, sveikatos bei finansų tvarumą.

Iš jūsų tikimės išmanių, išradingų bei inovatyvių sprendimų, kurie įgalintų efektyvesnį bet kokio pobūdžio logistikos galimybių išnaudojimą nuo autonominių, aplinką tausojančių laivybos sprendimų iki efektyvesnių logistikos tiekimo sistemų bei pažangesnės jų integracijos į visą transporto infrastruktūrą.

Jūrų transporto integravimas į bendrą transporto infrastruktūrą
Kokybės apdorojimas ir paskirstymas transportavimo metu
Jūros gerybių skaitmeninis atsekamumas
Trumposios maisto tiekimo grandinės skaitmenizavimas
Maisto kokybės išsaugojimas transportavimo metu
Krovinių planavimas

Mėlynoji energija iš jūros yra didžiulis neišnaudotas energijos potencialas, kuris artimiausiu metu susilauks daugybės investicijų, kurs didelę ekonominę grąžą visuomenei bei padės apsaugoti aplinką. Europos Komisija yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 m. atsinaujinančios energijos kiekį iš jūros padidinti iki 5 kartų, o iki 2050 m. net iki 25 kartų. Be to, egzistuoja įvairūs kiti pažangūs tarp jūriniai elektros tiltai, jungiantys skirtingas šalis ir žemynus.

Kviečiame jus pasiūlyti inovatyvius sprendimus, padėsiančius išlaisvinti ir išnaudoti jūrinės energetikos potencialą!

Jūrinės energetikos poveikio aplinkai sumažinimas
Jūrinės energetikos kaštų sumažinimas
Vėjo elektrinių parkų keliamo triukšmo prevencija
Jūros vandens, esančio po plaukiojančiomis saulės jėgainėmis, kokybės kontrolė

PRIZAI

Pažangiausias sprendimas

4 000 Eur

Nuo balto lapo iki sprendimo

4 000 Eur

Stipriausia idėja

4 000 Eur

Partnerių įsteigti prizai

MENTORIAI IR ŽIURI

Remigijus Lapinskas

Mentorius

Verslininkas ir investuotojas

Dr. Nerijus Nika

Mentorius

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas

Dr. Paulius Rapalis

Mentorius

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė

Mentorė ir Žiuri narė

„AgriFood Lithuania DIH “ direktorė

Sven Parkel

Mentorius ir žiuri narys

Tartu Biotechnologijų parko generalinis direktorius

Aistė Kubiliūtė

Mentorė

Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja

Augustas Alešiūnas

Mentorius ir žiuri narys

„ART21” įkūrėjas ir vadovas

Daiga Vilkaste

Žiuri narė

Latvijos Respublikos Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos  Gamtos apsaugos departamento direktorė

Viesturs Zeps

Žiuri narys

Rygos Laisvojo uosto valdybos pirmininkas

Dr. Talis Juhna

Žiuri narys

Rygos technikos universiteto mokslo prorektorius ir vandens technologijų profesorius

Dr. Sirli Rosenvald

Mentorė

Maisto ir fermentacijos technologijų centro produktų vystymo ir sensorikos vadovė

Priit Lepasepp

Mentorius

Investuotojas ir „Sunly“ generalinis direktorius

Brigita Dalecka

Mentorė

EIT RawMaterials centro Baltijos šalyse projektų vadovė

Deniss Bickovs

Mentorius

Vyriausiasis IT specialistas Rygos laisvajame uoste

Dr. Didzis Ustups

Mentorius ir žiuri narys

BIOR Žuvų išteklių tyrimų departamento vadovas

Karl Vene

Mentorius

„Flydog Marine“ įkūrėjas ir technologijų vadovas

Aigars Lavrinovics

Mentorius

Aplinkos sprendimų instituto doktorantas ir mokslininkas

Ivars Putnis

Mentorius

„BIOR“ Jūrų skyriaus vadovas

Rytis Juozapavičius

Mentorius

Komunikacijos, viešojo kalbėjimo ir sąmoningumo treneris

Georg Martin

Mentorius

Tartu universiteto jūrų biologijos profesorius ir Estijos jūrų instituto Jūrų biologijos departamento vadovas

Viesturs Sosārs

Mentorius

Verslininkas ir investuotojas

Gytis Junevičius

Žiuri narys

Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas

Giedrius Bagušinskas

Mentorius ir Žiuri narys

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) direktorius

Aldis Greitans

Mentorius

Rygos verslo mokyklos startuolių mentorius

Alexander Berlin

Žiuri narys

„Berlin Thinking Consulting“ generalinis direktorius ir  IoT ekspertas

APIE MUS RAŠO

PROGRAMA

2021 m. liepos 2 d.
  • 18:00 Įžanginė hakatono sesija
  • 19:00 Komandų idėjų pristatymas
2021 m. liepos 3 d.
  • 10:00 Hakatono atidarymas
  • 10:30 Kūrybinis žingsnis #1
  • 11:00 Mentorystė pagal poreikį
  • 14:00 Kūrybinės dirbtuvės
    (Sven Parkel: „Technologijų perdavimas – pagrindai ir patarimai“)
  • 15:00 Mentorystė pagal poreikį
  • 17:00 Kūrybinės dirbtuvės
    (Augustas Alešiūnas: „Kaip sužavėti hakatono komisiją pristatant idėją“)
  • 19:00 Kūrybinis žingsnis #2
2021 m. liepos 4 d.
  • 10:30 Kūrybinis žingsnis #3
  • 11:00 Mentorystė pagal poreikį
  • 13:00 Kūrybinės dirbtuvės
    (Rytis Juozapavičius: „Kaip sukurti tobulą 3 minučių prezentaciją“)
  • 16:00 Rezultato vaizdo įrašo pateikimas
  • 16:30 Rezultatų pristatymas žiūri komisijai
  • 18:00 Apdovanojimai ir hakatono uždarymas

Registracijos laikas baigėsi. Iki susitikimo kitais metais!

Organizatoriai

Partneriai

Organizatoriai

Partneriai

Turite klausimų? Atsakysime! Susisiekite su mumis.

Arba paskambinkite mums:

Kraunama
Ačiū!. Jūsų žinutę gavome.